XLVI TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI“ KONCERTAI
Vilniaus mokytojų namai
EN

XLVI TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI“ KONCERTAI


Šv. Kotrynos bažnyčia
Penktadienis
Gegužės 25 d.
17, 18, 21.30 val.

17.00 val. „Dai lakštava lakštuote“. Folkloro ansamblio „Dijūta“ koncertas.

Koncerte išgirsite folkloro ansamblio „Dijūta“ naujam gyvenimui prikeltus žymaus baltisto Eduardo Volterio 1908–1909 m. į fonografo volelius įrėžtus kūrinius. Prieš 110 metų užfiksuotas dainavimo būdas su burdono pritarimu ir populiarusis dūdmaišis, visiškai išnykę Lietuvos sodžiuje po Pirmojo Pasaulinio karo, šiandien atgimė „Dijūtos“ repertuare. Skambės ansamblio atliekamos archajiškos vienbalsės bei dvibalsės, tribalsės dainos su tęsiamu žemiausių vieno-dviejų tonų pritarimu. Taip pat išvysite ansamblio savaip interpretuojamą gražųjį Pošiūnų kaimo kadrilį, užrašytą 1939 m. iš Tverečiaus krašto muzikantų – brolių Kazio ir Jono Telyčėnų.

18.00 val. „Čiulba čiulbutis“. Solistų ir duetų vakaras.

Tradiciniu tapo festivalio „Skamba skamba kankliai“solistų koncertas. Šiame koncerte skamba vienbalsės dainos, kurios sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro – švelnios, lyriškos ir dažniausiai liūdnos, atspindinčios tik joms būdingą nuotaiką ir savitumą. Šiose dainose išreiškiami patys giliausi žmogaus jausmai. Gamtos ir buities vaizdai lakoniški, apgaubti giedrios idilės skraiste, kadangi juos stebi jautrus lyrinis herojus. Svarbiausias šių dainų bruožas – melodijos ir žodžių vienovė. Tekstuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas, slaptos žmonių dramos, rūpesčiai, ilgesys... Išgirsime ir keletą duetų. 
Klausantis solinio dainavimo ypač išryškėja atlikėjo savitumas – balso, atlikimo, charakterio. Šiame koncerte dalyvaus ir mažieji dainininkai – septynerių metų Benita Filatovė iš ansamblio „Reketukas“, puikūs ansamblio „Ratilio“ dainininkai ir tokie solinio dainavimo grandai kaip Rytis Ambrazevičius, Veronika Povilionienė, Marija Arasimavičienė ir kiti.

21.30 val. „Nakties muzika“. Sutartinių pynės. Dalyvauja „Trys keturiose“ ir Abraham Brody.

„Sutartinių pynės“ – tai grupės „Trys keturiose“ ir smuikininko, kompozitoriaus Abraham Brody kelerių metų kūrybinio bendradarbiavimo išdava. Sutartinių giedotojų ir A. Brody keliai susipynė jau 2015 m., muzikantui atvykus į Lietuvą, pamilus jos gamtą, pradėjus domėtis lietuvių etnine muzika. Nors A. Brody ypatingai žavisi vingriomis dzūkų dainomis, pats jas subtiliai interpretuoja, daugelis jo kūrinių yra įkvėpti sutartinių. „Trys keturiose“ giedotojoms giedant įvairias sutartines, kai kurios jų iškart patraukia muzikanto dėmesį. Tarsi užsimezga ypatingas ryšys, įkvepiantis čia pat gimstančias smuiko ir balso interpretacijas. Klausantis folklorinių dainų, anot A. Brody, tarsi paliečiama žmogaus siela, perduodama šimtmečius kaupta protėvių išmintis. Todėl muzikanto kūryboje juntama ypatinga pagarba originaliai tradicinei dainai, jo interpretacijos nenustelbia sutartinių ir dainų grožio, nepažeidžia jų prigimtinių savybių. 
Griaudamas ribas tarp klasikinės ir folklorinės muzikos, tarp autorinės kūrybos ir interpretacijos, rodydamas ypatingą dėmesį lietuvių sutartinėms ir lietuvių etninei muzikai apskritai, amerikietis muzikantas išreiškia savosios tapatybės paieškas. Šiais globalizacijos laikais sparčiai nyksta ribos tarp šalių ir tradicijų, todėl labai lengva prarasti identitetą, kuris yra svarbi kiekvieno žmogaus dalis. Tai ir bus pagrindinė akustinio muzikinio vyksmo „Sutartinių pynės“ tema.

A. Brody yra bendradarbiavęs su Marina Abramovič, neo-folkloro grupe „Pletai“, koncertavęs su Iva Bittová, Martynu Levickiu, Ieva Narkute ir kitais puikiais muzikantais.
A. Brody ir „Trys keturiose“, drauge pradėję kurti programą „Protėviai“ („Ancestors“), koncertavo garsiose pasaulio salėse: Barbican menų centre Londone (2015), „Didžiojo gintaro“ koncertų salėje Liepojoje, Nacionaliniame Sawdust centre ir Sla 307 Meno galerijoje Niujorke, Džono Kenedžio centre Vašingtone (2018).

Įėjimas laisvas.

 



Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: