Vilniaus mokytojų namai
EN

Vilniaus žemaičių kultūros draugijoje TAUTODAILĖS DARBAI - AKMENYJE, GELEŽYJE, MEDYJE IR KITUR (dokumentiniai filmai)


Vilniaus mokytojų namai
Antradienis
Gegužės 19 d.
18 val.

Vakaras skirtas TAUTODAILĖS METAMS. 
Vakaro svečiai, kuriantys ar anksčiau kūrę Žemaitijos tautodailininkai ir Juos pristatantys dokumentinių filmų autoriai, kūrybinės grupės:
1. „Akmens žymė“ (minint akmentašių patriarcho Juozo Liaudanskio (1904-01-27 – 1989-01-23)110 m. ).2014 m. 15 min. Autorė Rita Ščiglinskienė.
Vaizdo įrašo nuoroda čia: https://youtu.be/Tr5RzML3YTE  
2. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. „Tėvo ir sūnaus kalamo geležies ritmu: kalviai MIKUCKIAI sutinka – šiame darbe svarbiausia kantrybė“.
3. „Antanas Vaškys“. Rež. Justinas Lingys, scen. bendrautorė Aldona Kuprelyte, dail. Lina Rožanskaitė. oper. Povilas Vaičiulis ir kt. Trukmė:56 min.
Vaizdo įrašo nuoroda čia: https://youtu.be/cAqQbZs0qjk
4. „Išlikimas“ (lazdų meistras Mečislovas Ežerskis) 2010 m. Autorės Rita Ščiglinskienė, Janina Skeberdienė. Trukmė 17.30  min.
Vaizdo įrašo nuoroda čia: https://youtu.be/dd_wmpN1Opo
5. „Petronėlė Gerlikienė“ (1905-06-19-1979-03-14) 2014 m.
Režisierius Justinas Lingys. Scenar. autorius Povilas Vaičiulis. Trukmė - 26 min.
Vaizdo įrašo nuoroda čia: https://youtu.be/cYcfWBQUopE
Vakaro svečius pristato Virginijus Jocys, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.
Prof. dr. Vytenio Rimkas mintys tautodailininkų dieną Šiauliuose. (V. Jocio video siužetas 2017-11-26).
Vaizdo įrašo nuoroda čia: https://youtu.be/lHTelRr2wWw
VŽKD pirmininkas STRIČKA Alvīds.


„Akmens žymė“ (minint akmentašių patriarcho Juozo Liaudanskio 110 m.)

 2014 m. 15 min. TV laida „Pragiedrulių“ konkurse apdovanota specialiuoju prizu už vietinės kultūros puoselėjimą.
Autorė Rita Ščiglinskienė

Bičiulystė su pilkuoju lauko broliu akmeniu-užfiksuota mūsų tautosakoje, dainose, patarlėse, sakmėse. Ji lydi mus įvairiose gyvenimo srityse: trindami akmenį į akmenį susimalame grūdus, griebiamės akmens, norėdami apsisaugoti nuo piktų šunų. Akmens prireikia kuolui ganykloje įkalti ar pirtyje, norint ją įkaitinti. Tačiau yra ir kitokia bičiulystė su akmeniu. Tokią bičiulystę kūrė ir puoselėjo Kelmėje gyvenęs akmentašys, liaudies meistras Juozas Liaudanskis. Jo darbų dėka Kelmė pažymėta akmeniniu ženklu. Vaizdo medžiagoje savo mintimis dalijasi akmentašiai, kurie nuo 2004 m. kas antrus metus, renkasi į akmentašystės kūrybines stovyklas Kelmėje.

 

MIKUCKIS VIRGILIJUS (g. 1967 Žemalės k.), meninės kalvystės meistras, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (nuo 1993 m.).

1986 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą ir įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. Grįžęs iš kariuomenės, apie dešimt metų kalvystės amato mokėsi kalvio Algirdo Stankaus studijoje. Kurį laiką dirbo Ruzgų pagrindinėje mokykloje dailės mokytoju.

2005 m. Tirkšliuose įkūrė savo kalvę. Daro kryžius, sietynus, šviestuvus, žvakides, metalo plastikos darbus ir kt. Jo kūrinių yra Amerikoje, Suomijoje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Darbų yra įsigiję Suomijos meno ir dizaino intitutas Žemaičių dailės muziejus, Prezidentūra, Narvos pilis Estijoje.

Dalyvauja įvairiose parodose, pleneruose. 1999 m. dalyvavo 3-iojoje pasaulio žemaičių dailės parodoje. 2006 m. tapo Lietuvos kalvių sąjungos nariu, 2007-2010 m. buvo Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai" dalyvis. 2011 m. tapo Telšių apskrities tautodailės konkursinės parodos „Aukso vainikas 2011“ nugalėtoju.

 

Antanas Vaškys

Gimė 1964 m. Didvyčių kaime, Plungės rajone. Lankė Didvyčių pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Plungės III-ojoje ir IV-ojoje mokyklose. Medžio drožyba susidomėjo dar vaikystėje. Nuo 1982 m.medžio apdirbimą studijavo Telšių taikomosios dailės technikume. Po metų toje pačioje mokykloje ėmė studijuoti meninį akmens apdirbimą.

Užbaigęs studijas, dirbo „Minijos“ meno dirbinių įmonės etalonų kūrėju.

Kūryba: skulptūra, memorialiniai paminklai. Žymiausi jo darbai: „Sopulingoji motina“ (Plungės bažnyčios šventorius), paminklai tremtiniams Alsėdžiuose ir Rietave, paminklas S. Riaubai Godeliuose, „Žemyna“ Žlibinuose ir kt.

Nuo 1991 m. dirba Žemaitijos nacionalinio parko dailide, gyvena vienkiemyje Plokšinės kaime.

Darbai eksponuoti Plungėje, Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Kuboje, buvusioje Čekoslovakijoje, Latvijoje, Estijoje surengtose parodose.

Autoriaus skulptūrų yra įsigijęs Žemaičių dailės muziejus, Žemaitijos nacionalinis parkas, nemažai jų saugoma privačiose kolekcijose. 

 

„Išlikimas“ (lazdų meistras Mečislovas Ežerskis) 2010 m.

Trukmė 17.30  min. Autorės Rita Ščiglinskienė, Janina Skeberdienė 

Kelmėje gyvenantis Mečislovas Ežerskis turi pridrožęs per 4 000 lazdų. Mečislovo Ežerskio lazdos – unikalios. Lietuvoje nėra antro tokio kūrėjo, sugebančio lazdą paversti meno kūriniu ir neatimti tikrosios jos paskirties ir  kiekviena lazda  – vienintelė , antros tokios nerasi. 2009m. Mečislovo Ežerskio lazdos sertifikuotos ir pripažintos tautinio paveldo produktu. Mečislovas sako, jog miškas jam – gyvas, turintis savo dievus ir  dvasias: Miškinį, Samaninį .Upeliukuose gyvena undinės, laumės. Ežerėliuose ežeriniai .Visur pilna gyvybės, tik ne kiekvienas tai pastebi, ne kiekvienas tuo tiki.Visa tai galima pamatyti mano lazdose. Ten nieko išgalvoto nerasite, tik  tai kas  – miško duota. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos prezidentas Libertas Klimka sakė, jog Mečislovo Ežerskio lazdos liudija apie spontanišką pasaulėjautą , mitologinėmis būtybėmis prabylančią iš tolimiausių mūsų protėvių pasaulio pažinimo gelmių.

 

PETRONĖLĖ GERLIKIENĖ (1905-06-19-1979-03-14) 2014 m.

Režisierius - Justinas Lingys. Scenar. autorius - Povilas Vaičiulis. Trukmė - 26 min.

Petronėlės tėvas Jonas Kromelys važinėdavo Amerikon. Ten sutikęs Amerikos lietuvio Musteikio dukterį ją vedė. Amerikoje 1905 m. ir gimė Petronėlė Gerlikienė. Apie 1908 m. šeima grįžo į Lietuvą, Derkintų kaimą Šilalės rajone. Petronėlės motina buvo šviesi moteris, kalbėjusi keliomis kalbomis, tik lietuviškai sunkiai sekėsi. Grožio jausmą ji turbūt paveldėjo iš motinos, kuri grįžusi iš Amerikos išpuošė langus baltomis užuolaidomis ir degindavo lempą, kuri „pusę kaimo“ apšviesdavo. Motinai mirus Petronėlė maža liko našlaitė, o tėvas 1917 m. vedė paprastą kaimo mergą, su kuria susilaukė dar keturių vaikų ir kartu su žmona įniko gerti.

Petronėlė augino jaunesniąją seserį ir ligotą brolį ir visus keturis pamotės vaikus, ant pečių vilko ir visą namų ūkį. Prisikentėjo nuo dantų skausmo, visokių auglių, galvos nušalimo ir utėlių. Net sijono neturėjo...

Eidama 16-tus metus išėjo tarnauti pas to pačio Derkintų kaimo ūkininką Gerliką, kol ištekėjo už jo brolio Pranciškaus. Pranciškus buvo turtingas „amerikontas“, planavęs Lietuvoje įkurti ūkį ir plačiai gyventi. Tai ir darė kartu su Petronėle ir jiems sekėsi. Petronėlė tapo ponia, vyras į lovą nešdavo pusryčius, darbus dirbo samdiniai. Tai buvo jos laimingas laikas, trukęs 14 metų.

Prasidėjo karas. 1943 m. mirė Pranciškus Gerlikas. Sovietų kariuomenė nusiaubė Gerlikų sodybą, o kas liko – atimta ir perduota kolūkiui. Petronėlė liko skurde. Išslapstė amerikoniškus daiktus, nenakvodavo namie,- taip išliko neišvežta į Sibirą.

Nors gyveno vargingai, visada „išlaikė fasoną“, gražiai rengėsi ir puošėsi.1970 m. Petronėlė Gerlikienė su kibiru juodųjų serbentų išsiruošė pas sūnų į Vilnių aplankyti anūko. Nežinodama nei kur tas Vilnius, nei kur sūnus gyvena.1976 m. iš sodybos kaime atsikėlusi pas sūnų dailininką į miestą, dėl sunkių pasikeitimų prarastą ramybę ji susigrąžina tik pradėjusi siuvinėti, o vėliau ir tapyti paveikslus.Nuo 1977 m. dalyvauja parodose.

1984 m. įtraukta į pasaulinę naiviojo meno enciklopediją.

Kūrinių yra Lietuvos muziejuose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Parodos rengtos Olandijoje, JAV, Slovakijoje, Rusijoje, Anglijoje.

Mirė 1979 m. Vilniuje.

Petronėlė nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, nei pasirašyti...

 

Prof. V. Rimkaus mintys tautodailininkų dieną Šiauliuose. Virginijaus Jocio video siužetas 2017.11.26

Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje 2017 m. lapkričio 26 d. Šventės metu veikė tautodailininkų kūrybos paroda „Tradicinis menas artimas kiekvienam lietuviui“. Šiaulių krašto tautodailininkai turi gražią tradiciją – kasmet paskutinįjį lapkričio šeštadienį pagerbti jubiliejų švenčiančius savo kolegas. Tautodailininkų jubiliatų pagerbimo dieną rengiamos jubiliatų kūrybos parodos, konferencijos, priimami nauji nariai. 

Prof. Vytenis Rimkus šiemet gražiai pristato Paulio Galaunės (1890-01-25 – 1988-10-18) gyvenimą ir veiklą 130 m. sukakties proga 2020-03-02 „Šiaulių krašte“ „P. Galaunei liaudies dailė – neišsenkamas įkvėpimo šaltinis ir pagrindas, kuriuo remiasi visas nacionalinis menas. Šiuo požiūriu jis pratęsė M.K. Čiurlionio mintis apie nacionalinio stiliaus formavimąsi. Kalbėdamas apie tą stilių, P. Galaunė perspėjo dėl vartotojiško, o drauge ir nevaisingo ar net netikslingo kai kurių liaudies meno elementų panaudojimo.“

https://www.skrastas.lt/atolankos/paulius-galaune-iskili-nacionalines-kulturos-asmenybe

 

 

 

 



Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: