Vilniaus mokytojų namai tęsia projektą „Jie su Vilnija suaugę” Vilniaus krašto kultūros ir švietimo įstaigose. Pagrindinis šios projekto renginių tikslas – papasakoti šio krašto žmonėms apie čia kilusius žymius kultūros ir meno žmones, supažindinti ar priminti jų kūrybą.
Pirmieji renginiai įvyks gegužės 14 ir 19 dienomis.
Gegužės 14 d. 13 val. Trakų rajono Paluknio „Medeinos”, o 18 val. Trakų kultūros rūmuose bus parodyta literatūrinė kompozicija „Lėmė dievai poetu man tapti”, skirta poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybai. Aktorius ir bardas Giedrius Arbačiauskas skaitys šios iškilios kultūros asmenybės kūrinius, labiausiai susietus su Trakų kraštu (tekstai dedikuoti Trakų vaivadai Jonušui Skuminui Tiškevičiui). Programa bus paįvairinta paties aktoriaus atliekamomis dainomis, o visą ją jungs Agnės Arbačiauskienės violančele grojami J. S. Bacho kūriniai.
M. K. Sarbievijus – 1595 m. Mozūrijoje gimęs poetas, pamokslininkas, studijavo filosofiją Braunsberge, dėstė poetiką Kražių kolegijoje. 1620 m. studijavo teologiją Vilniaus universitete. Po kelerių metų buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romą, iš kur grįžo 1625 m. Atlikęs privalomą praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, ėmė dirbti Vilniaus universitete, kur dėstė retoriką, filosofiją, scholastinę teologiją. Universitete ne tik profesoriavo, bet ir ėjo įvairias administracines pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakulteto dekanas. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku, tačiau tais pačiais metais išvyko į Varšuvą, kur penkerius metus pamokslavo Vladislovo IV Vazos rūmuose. Į Vilnių buvo atvykęs 1636 m. vasarą, kai jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Mirė Varšuvoje 1640 m. balandžio 2 d.
Poetas daugiausia rašė odes, panegirikas. Išleistas keturios „Lyrikos knygos”. Jau pirmasis poezijos rinkinys atnešė Sarbievijui didžiulį populiarumą ir šlovę, o popiežius vainikavo jį laurų vainiku, prilygindamas kitados taip pagerbtiems Dantei ir Petrarkai. Į Sarbievijų lygiavosi daugelis to laiko poetų, iš jo mokėsi ir sėkė jį. Kūryboje daug kalbama etinėmis, bendražmogiškomis temomis. Daug vietos skiriama to meto Lietuvos aktalijoms, istorijai ir konkrečioms personalijoms. Poeto kūryboje daug Vilniaus bei Vilniaus krašto konkretybių.
Gegužės 19 d. 13 val. Pabradės „Ryto” gimanzijoje, o 17 val. Švenčionėlių miesto bibliotekoje bus prisimintas poetas, knygnešys, kunigas Silvestras Gimžauskas. Jo kūrybą – eilėraščius, ištraukas iš pamokslų skaitys aktorius Ferdinandas Jakšys, o jaunasis bardas Gytis Ambrazevičius visą kompoziciją paįvairins savo dainomis.
S. Gimžauskas gerokai kito laikmečio žmogus, gyvenęs XIX a. pabaigoje, kilęs iš Ignalinos krašto. Spaudos draudimo metais dirbęs Vilniaus krašte, laikomas šio krašto knygnešytsės tėvu. Savo poezijoje kėlė etines, dorovines problemas, aktaulizavo Lietuvos istoriją, kovojo su girtuokliavimu. Labiausiai sielodavosi dėl „lietuviško liežuvio” (t.y. lietuviškai), nustotos galimybės laisvai skaityti spaudą sava, lietuvių kalba. Kūrybą skelbė to meto periodiniuose leidiniuose („Aušroje”, „Varpe”, „Apžvalgoje” ir kt.) Poetas mirė pačiame XIX a. gale, taip ir nesulaukęs lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo.
Renginių metu klausytojams bus surengtos nedidelės literatūrinės viktorinos, kurias ves literatas bei šio projekto vadovas Juozas Žitkauskas.
Rudenį projekto „Jie su Vilnija suaugę” renginiai bus tęsiami. Jų metu bus pristatytos kompozicijos apie mūsų raštijos pradininkus Stanislovą Rapolionį, Mykolą Lietuvį, prozininką ir diplomatą Igną Šeinių, poetus Adomą Mickevičių, Vladislavą Syrokomlę ir kt.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
2014 m. gegužės 9 d.