Keletas citatų iš Laisvės Radzevičienės publikacijos žurnale "Beatos virtuvė":
"Į juos reikia žiūrėti. Jų reikia klausytis. Rašyti apie “Bel Canto“ – sunku. Į žodžius visiškai neįmanoma sudėti jausmo, kurį skleidžia 70 dainuojančių žmonių. Jame juk tiek daug: muzika, originalios idėjos, kūrybinės ambicijos, konkursai, festivaliai, daugybė kelionių po pasaulį, draugystė, nuo šeimų ir draugų atplėštos valandos ir muzikai paaukotos atostogos".
"Nežinau, ar įmanoma juos pamiršti, jei kartą išgirdai. Tarsi saldi piliulė “Bel Canto“ užliūliuoja, lyg stipraus espreso puodelis viduje sukelia audrą ar atgaivina tarsi citrinos griežinėliu pagardinto tyro vandens stiklinė. “Bel Canto“ turi tai, ko dažnai trūksta kitiems, – begalinį užsidegimą, norą laimėti ir dainuoti taip, kaip niekas nedainavo".
"Jausmo, kuris užplūsta, kai choro nariai skirtingais balsais atlieka modernų, įdomų kūrinį, jis negali nusakyti žodžiais. Du kartus per savaitę po dvi valandas dainuojantis informacinių technologijų specialistas Daumantas neabejoja, kad suaugę žmonės žaidimų nežaidžia – nė vienas iš jų į choro repeticijas neateina tiesiog pasikalbėti su naujais draugais. “Ateiname dainuoti, stengtis, kad galutinis rezultatas būtų tobulas“, – sako vaikinas ir juokiasi prisiminęs savo darbo vadovo žodžius po vieno straipsnio apie chorą interneto portale: "Jei taip ir toliau, tai tas tavo puodelis ant darbo stalo su užrašu “Bel Canto“ kasdien įgis vis didesnę vertę.“ Džiaugiuosi, kad bendradarbiai supranta, jog choras man svarbus ir taip realizuoju save".
"Choro vadovas Artūras tik juokais sako: jei choras trukdo darbui, mesk darbą. Iš tiesų jis neabejoja, kad muzika skatina kūrybiškumą, išjudina gebėjimus. “Tyrimais įrodyta – dainuojantis ar muzikuojantis žmogus savo darbe dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų nei to nedarantis".
|
