Vilniaus mokytojų namai drauge su kultūrininku ir literatu Juozu Žitkausku, po neilgos pertraukos, tęsia projektą „Renginių ciklas „Jie su Vilnija suaugę”. Pagrindinis jo tikslas –pasakoti apie žymius kultūros ir meno žmones, gimusius, gyvenusius ar dirbusius Pietryčių Lietuvoje, supažindinti ir priminti jų kūrybą. Anksčiau (projektas vykdomas nuo 2012 m. ) šie renginiai vyko tik šio regiono gimnazijose ar kultūros įstaigose. Nuo šiol jų geografija plėsis, idant per juos visuomenei būtų pristatomas ir pats regionas, jo istorijos sankloda, taip stengiantis bent kažkiek pakoreaguoti teigiama linkme vis dar egzistuojančius stereotipus.
Pirmasis šio ciklo renginys vyks vasario 21 d. 17 val. Varėnos r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur bus parodyta literatūrinė – muzikinė kompozicija „Budėję lietuvių raštijos aušroje: Stanislovas Rapolionis, Mykolas Lietuvis,”. Ją atliks skaitovas Juozas Šalkauskas, solistai Aušra Liutkutė (sopranas), Rolandas Vilkevičius (baritonas) ir literatas J. Žitkauskas. Simboliškai šis renginys dedikuojamas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai.
Stanislovas Rapolionis – vienas pirmųjų giesmių vertėjų į lietuvių kalbą, gimė apie 1485-1486 m. Rapolionių k., tuometiniame Eišiškių valsčiuje. Mokėsi Krokuvos ir Vitenburgo universitetuse. Nuo 1544 m. buvo Karaliausčiaus universiteto teologijos profesorius. Draugavo su M. Mažvydu. Jo sudarytame giesmyne išspausdinta viena S. Rapolionio giesmė. Spėjama, kad jis išvertė ir daugiau M. Mažvydo „Katekizmo” bei „Giesmyno” giesmių. Pasak amžininkų, S. Rapolionis buvo vienas šviesiausių ir labiausiai išsilavinusių to laiko žmonių. Tą liudija ir epitafija, iškalta jo antkapyje – „Čia palaidotas didis vyras, lietuvių tautos garbė.”
Mykolas Lietuvis, gyvenęs XVI amžiuje. Tai – nuo Maišiagalos kilęs bajoras Vaclovas Mikolajaitis (1490 – 1560). Nuo 1522 m. minimas kaip notaras. Apie 1526-uosius pradėjo tarnauti Albertui Goštautui. 1528 ir nuo 1534 metų iki mirties buvo didžiojo kunigaikščio kanceliarijos sekretorius. 1537 ir 1555-56 m. buvo LDK pasiuntinys Maskvoje, 1543 – Kryme. Svarbiausias Mykolo Lietuvio veikalas, pasiekęs mus, lotyniškai parašytas traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”, dedikuotas Žygimantui Augustui, kurio išlikę 10 fragmentu ir 1615 m. atspausdintas Bazelyje. (Su vertimu į lietuvių kalbą, veikalas Lietuvoje išleistas 1966 m.) Autorių Mykolu Lietuviu pirmasis pavadino traktato leidėjas J. Greiseris.
Be šios kompozicijos, projektui „Jie su Vilnija suaugę” yra sukurtos ir bus parodytos kompozicijos apie rašytoją ir diplomatą Igną Šeinių, poetę Oną Miciūtę, poetą, kunigą, vieną iš draudžiamosios spaudos platintojų Silvestrą Gimžauską, poetus Julijų Slovackį ir Adomą Mickevičių, poetą, retorikos teoretiką Motiejų Kazimierą Sarbievijų, tarpukario Vilniaus krašto lietuvybės puoselėtoją, žurnalistą ir prozininką Rapolą Mackonį ir kitus.
Kompozicijas rengia ir jas atlieka aktoriai, skaitovai J. Šalkauskas, Ferdinandas Jakšys, Gediminas Storpirštis, Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, Giedrius Arbačiauskas, Dalia Jankauskaitė, Artūras Varnas, vokalistai A. Liutkutė, R. Vilkevičius, birbyninkai Egidijus Ališauskas ir Kastytis Mikiška, dainų autorius ir atlikėjas Gytis Ambrazevičius, literatas J. Žitkauskas ir kt.
Projektą „Jie su Vilnija suaugę” iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.
2017 m. vasario 15 d.