Laikas: spalio 20 d. 11- 14 val.
Renginio pobūdis: ekskursija – žygis su kraštovaizdžio gidu. Numatoma įveikti apie 6 km ypač nelygia vietove.
Maršruto pradžia ir susitikimo vieta: Karoliniškių draustinio stendas prie Sausio 13-osios mokyklos stadiono (netoli Architektų g. 168 namo); pabaiga – naujasis pėsčiųjų tiltas per Narbuto gatvę.
Tikslas: pasiūlyti miestiečiams aktyvų ir turiningą laisvalaikio praleidimo būdą gamtoje, supažindinti su unikaliu Vilniaus gamtinio kraštovaizdžio kampeliu ir skatinti tinkamai naudotis šiuo išskirtinės vertės turtu.
Auditorija: plačioji žingeidi visuomenė ir šeimos su vaikais nuo 10 metų. Netinka turintiems judėjimo negalią, mažiems vaikams – reikės fizinės ištvermės. Užsiregistravusieji gaus gidės kontaktus.
Priemonės: patogi vaikščiojimui gamtiniais takais bet kokiu oru avalynė nelygiais padais ir apranga, fotografavimo aparatai.
Aprašymas. Kviečiame švęsti Europos kraštovaizdžio dieną pajuntant kalnų dvasią savo gimtajame lygumų krašte! Drauge skersai-išilgai keliaudami Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio takais susipažinsime su Neries slėnio eroziniais raguvynais, Plikakalnio atodanga ir kitais draustino turtais, pasigrožėsime rudeninėmis miško spalvomis, Vingio parko, Neries salų ties Žvėrynu ir Vilniaus centro vaizdais. Sužinosite, kaip formuojasi upių slėniai, jų terasos, atragiai, kas yra erozija, erozijos bazė, kuo skiriasi išgrauža, griova ir raguva, kokius geologinės istorijos sluoksnius atidengia atodanga, kur yra senasis Karolinos kelias, ką mena senieji ąžuolai. Drauge pasikalbėsime apie gamtos ir žmogaus galias.
Mišku apaugęs Karoliniškių erozinis kalvynas – tankus daugiašakių gilių griovų, raguvų, stačiašlaičių erozinių kalvų ir atragių labirintas. Jis driekiasi 3,2 km pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi per Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Žvėryno ir Šeškinės mikrorajonus Vilniaus vakarinėje dalyje, dešiniajame Neries krante. Vidutinis kalvyno plotis 0,5 km, didžiausias – 0,66 km. Kalvyno papėdė – 85-125 metrų aukštyje virš jūros lygio (aukštėja einant šiaurės rytų kryptimi), o aukščiausios jo keteros iškyla iki 178 m absoliutinio aukščio: aukščių skirtumai kai kur siekia net 75-85 metrus! Šis kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tekantys vandens srautai ties Neries senslėniu suraižė Sudervės moreninio kalvyno pakraštį.
Didžiausia kalvyno įžymybė – antroji pagal aukštį (po Pūčkorių) Vilniuje Plikakalnio atodanga, aukščiausioje vietoje iškylanti 59 metrus dešiniajame Neries krante priešais Vingio parką. Tai saugomas unikalus geologinis gamtos paminklas. Nuo papėdės, kur 84,6 m lygyje teka Neris, iki apžvalgos aikštelės atodanga kyla į 143,6 metrų aukštį virš jūros lygio. Už apžvalgos aikštelės reljefas kyla dar aukščiau, todėl irdama atodanga darosi vis aukštesnė. Paskutinės jos nuošliaužos vyko po 2017 m. liepos mėnesį buvusių liūčių. Bendras skardingų, įvairia dalimi atvirų šlaitų ilgis – apie 600 metrų.
Visa atodangos storymė – nepaprasta ledlaikių istorijos knyga. Ją gamtininkai tiria nuo XVIII amžiaus, o ir dabar, ir kiekvieną kartą geologai suranda ką nors naujo ir įdomaus mokslui. Dar XIX amžiuje Plikakalnio atodangą tyrė Antanas Giedraitis, XX amžiaus pradžioje — Dmitrijus Sobolevas, vėliau Antanina Klišinska-Halicka, Valerija Čepulytė, Vytautas Vasiliauskas, Algirdas Gaigalas ir kt.
Manoma, kad atodangai (panašiam į šiandieninį vaizdą) yra apie 6000 metų, o joje sluoksnius suklostė Žemaitijos ir Medininkų ledynmečiai, buvę prieš 350—150 tūkstančių metų. Čia aptinkama net jūros periodo buvusio prieš 150 milijonų metų luistų, kuriuos ledynai atvilko iš Šiaurvakarinės Lietuvos.
Sužinokite daugiau:
http://www.vilniusgo.lt/2016/10/07/karoliniskiu-erozinis-kalvynas
https://gowild.lt/plikakalnio-atodanga
https://www.arcgis.com/home/item.html?id=bd4785df01f14a5da46c374a11764dbf
Šis renginys yra 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos finansuojamo projekto „Miestas už mano lango. Domiuosi, kuriu, keičiu“, kurį vykdo Vilniaus mokytojų namai, dalis. Šiuo projektu siekiama per miesto kraštovaizdžio pažinimą stiprinti vilnietiškos tapatybės jausmą, emocinius ryšius su vietove, ugdyti gamtojautą, ekologinę savimonę ir darnaus vystymosi sampratą, skatinti būti sąmoningais ir aktyviais savo miesto tapatumo saugotojais ir kūrėjais.
Tai edukacinių ekskursijų miesto bendruomenei ciklo antroji dalis. Šių ekskursijų metu dalyviai gaus žinių apie Vilniaus kraštovaizdžio raidą, jį formuojančius veiksnius, susipažins su tipiškais ir unikaliais mūsų miesto kraštovaizdžio bruožais, kompleksais, lankytinomis vietomis ir jų išsaugojimo, tvarkymo ir darnaus vystymosi problemomis. Edukacinės veiklos siūlys aktyvius ir turiningus laisvalaikio praleidimo būdus, padedančius aktyviau stebėti savo gyvenamąją aplinką, suprasti, kaip vietovę keičia mūsų gyvenimo būdas, įpročiai.
Laukiamas rezultatas – ne mažiau kaip 40 dalyvių.
Edukacinį renginį organizuoja Vilniaus mokytojų namai ir Lietuvos geografų draugija.
Užsiėmimą veda dr. Giedrė Godienė, VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja. Ji yra kraštovaizdžio geografė, fizinių mokslų daktarė (VU, 2001), VU CHGF Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, Lietuvos geografų draugijos viceprezidentė, neformalios Jaunųjų geografų mokyklos mokytoja-savanorė, vedanti atraktyvias kraštovaizdžio supratimo ir pažinimo pamokas bendruomenėms, moksleiviams. Taip pat ji yra aktyvi visuomenininkė, visuomenės įtraukimo į miestų planavimą praktikė.
2018 m. spalio 10 d.