Vilniaus mokytojų namai
EN

Istorija



1946 m. įsteigiami Vilniaus mokytojų namai (tuomet Respublikiniai mokytojų namai).

1946-1947 m. direktorius - Leonas Noreika, žinomo dainininko Virgilijaus Noreikos tėvas. Pats Virgilijus, 12-13 metų paauglys, Mokytojų namų orkestre pūtė triūbą, o vėliau ir vadovavo šiam orkestrui.

1946 m. veikia vaikų saviveiklos kolektyvai,  susikuria suaugusiųjų choras, tautinių ir plastikos šokių rateliai, fotografų, solistų, akordeonistų būreliai bei bajanistų būrelis, pastarajam vadovavo žinomas akordeonistas Vytautas Ločeris.

1948 m. Mokytojų namuose pradedami rodyti filmai. Čia buvo vienas iš dešimties miesto kino teatrų, kuris veikė iki 1968 m.

1949 m. Mokytojų namuose labai populiarūs solinio dainavimo ir vokalinių ansamblių kursai.

1950 m. įsteigiamas turizmo sektorius, jis vėliau tampa turistų klubu, kuriam vadovauja garsus šviesuolis, mokytojas Balys Petrulionis.  Klubas veikia iki šiol, jam vadovauja mokytoja Danutė Bartkienė.

1951 m. dirba žymus muzikas Antanas Makačinas (kompozitoriaus Teisučio Makačino tėvas). Baleto ir tautinių šokių rateliams vadovavo Lidija Motiejūnaitė, garsi choreografė.

1958 m. įsteigiamas estradinis instrumentinis ansamblis, čia dirbo kompozitoriai Benjaminas Gorbulskis, Bronius Kutavičius ir kt.

1960 m. Mokytojų namuose pradeda veikti berniukų choras „Ąžuoliukas”, vadovaujamas žymaus chorvedžio Hermano Perelšteino.

1961 m. Mokytojų namų saviveiklininkai su  režisiere Vlada Mikštaite ir dailininke Dalia Mataitiene pastatė Jurgio Karnavičiaus operą „Gražina“ , kurios premjera birželio 9 d. įvyko Valstybiniame operos ir baleto teatre.

1969 m. Mokytojų namuose įkuriamas esperantininkų klubas „Juneco“. Veikė iki 1975 m.

1969 m. Mokytojų namuose įsikuria liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, vadovaujamas švelnios sielos ir didelių gabumų vadovės Daivos Čičinskienės.

1972-2000 m. Mokytojų namams vadovauja Duanas Timukas. Neeilinė asmenybė, išsiskirianti aštria garbės samprata, nuoširdumu, tolerancija žmonėms ir begaline meile Mokytojų namams.

1974 m. rusų mokyklų mokytojai senjorai susiburia į klubą „Svetoč“, aktyvūs iki šiol.

1978 m. įkuriamas akordeonistų kvintetas „Concertino“ – jo siela Ričardas Sviackevičius. Kvintetas  - akordeonų ansamblinio muzikavimo pradininkas Lietuvoje.

1979 m. berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovu tampa Vytautas Miškinis, choras išgarsėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 

1980 m. išpopuliarėja kalbų mokymosi, siuvimo, mezgimo, audimo bei šrifto kursai. Tautodailės studijai vadovauja dailėtyrininkė Mikalina Šaknienė, šrifto kursams - profesorius Albertas Gurskas.

1985 m. įkuriamas folkloro ansamblis „Krivūlė“, įkūrėjas – folkloristas Kazimieras Kalibatas.

1985 m. susiburia mokytojų senjorų klubas „Versmė“, tebegyvuojantys ir šiandien.

1985 m. Mokytojų namuose pradeda veikti baleto studija „Nuotaika“, vadovė Olga Tamašauskienė.

1986 m.  į pirmą repeticiją susirenka kamerinis choras „Cantemus“, jo įkūrėjas – pedagogas dirigentas ir kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas.

1986 m. dar vienas kamerinis choras randa vietos po mūsų stogu – tai jauno operos dirigento Martyno Staškaus įkurtas „Salutaris“.

1986 m. dabar žinomas režisierius Gintaras Varnas suburia teatro studiją, pastato kelis puikius spektaklius, kuriuos pastebi ir spaudoje aptaria kritikai.

1987 m. prasidėjus sąjūdžiui Mokytojų namai tampa traukos centru – čia  vyksta pedagogų ir kitų sąjūdininkų susibūrimai, posėdžiai, diskusijos.

1988 m. gruodžio 29 d. Vilniaus mokytojų namai persikelia į kitą pastatą –Vilniaus g. 39.

1988 m. išpopuliarėja džiazo vakarai.

1989 m. Mokytojų namuose įvyksta pirmasis atkurtos Lietuvos skautų sąjungos suvažiavimas.

1989 m. įkuriamos pirmosios Lietuvoje estetinio lavinimo mokyklėlės, vadovės Aušra Lasauskaitė, Alina Kirvaitienė.

1989 m. veiklą pradeda vaikų tautinių šokių studija „Boružėlė“, vėliau išaugusi į tautinių šokių kolektyvą „Ūla“, vadovaujamą  choreografės Laimutės Kisielienės.

1989 m. įsteigiama etikos ir kultūros mokykla, kurioje lektorius Aleksandras Žarskus kviečia „keliauti“ į save.

1989 m. pomėgių klubų judėjimą pradeda žemaičių klubas. Vėliau  1991 m. steigiami dzūkų, debeikiečių, kupiškėnų, rokiškėnų, bendravimo vokiečių kalba „Lotte“ klubai, sveikos gyvensenos – vegetarų klubas kuriam vadovauja mokslininkė Ksavera Vaištarienė ir kt.

1990 m. surengiama pirmoji šventė visai šeimai „Lik sveika, Kalėdų eglute“, sėkmingai gyvuojanti iki šiol.

1991 m. įsteigiama „Vartų“ galerija, vadovaujama Nidos Rutkienės.

1991 m. įsteigiama Jūratės Stauskaitės dailės mokykla.

1991-2014 m. veikia Danijos kultūros institutas.

1991 m. surengiama (padedant mokslininkui Antanui Ryliškiui) pirmoji paroda-mugė „Sodo kraitė“.

1992 m. įvyksta pirmasis „Retro“ klubo vakaras, klubui ketverius metus vadovavo žinoma dainininkė Ona Valiukevičiūtė.

Nuo 1993 m. veikia Valstybės institucijų kalbų centras.

1994-1998 m. vyksta šmaikšti šventė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti – „Nė dienos be spaudos“,  joje rungėsi spaudos, televizijos ir radijo žurnalistai.

1994 m. Mokytojų namų direktorius Duanas Timukas sukviečia pypkiuotojus į „Pypkorių kolegiją“, kuri iki šiol rengia Pypkorių čempionatus.

1995 m. rudenį į pirmąsias paskaitas moksleivius sukviečia papildomojo ugdymo mokykla „Jaunimo perspektyva“, įsteigta R.Girivickienės.

1995 m. pradeda veikti rusų romansų mylėtojų Lietuvoje draugija „Melos“, kuri iki šiol šio žanro gerbėjus kviečia į koncertus, knygų ir parodų pristatymus.

1996 m. daugiau kaip dešimtmetį vyksta klasikinės muzikos koncertai „Su rugsėjo 1-ąja“.

1998-2005 m. rengiamos Lietuvos regionų dienos.

1998 m.vyksta „Šviesos blykstės“ vakarai, vaikų edukaciniai  renginiai  „Mano metų ratas“, „Pasakos prie laužo“ su etnologe Gražina Kadžyte, kompozitoriaus Algirdo Klovos sekmadienio popietės „Vaikeliams ir jų tėveliams“, „Mažųjų Užgavėnės“ „Mažųjų Joninės“, „Valio - atostogos“ ir kt.

1998-2008 m. rengiamos knygos šventės-mugės „Knygų pavasaris“, inicijuotos kultūrininko Juozo Žitkausko.

1999 m. pirmą kartą paminėta Pasaulinė Žemės diena. Grupė jaunimo su didžiuliu gaubliu apvažiuoja 28 Lietuvos miestus ir miestelius.

1999 m. rašytojo Tomo Sakalausko rengiami vakarai „Duetai“ .

1999 m.  menotyrininkės iš Sidnėjaus Genovaitės Kazokienės dėka  – Australijos aborigeno Gumblar Wilo viešnagė Lietuvoje. Jo koncertai – ne tik Vilniaus mokytojų namuose, bet ir Alytuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje.

2001 m. rengiamas konkursas „Vilniaus mokytojas“.

2001 m. veiklą pradeda vaikų ir jaunimo populiarios muzikos studija „Mikrofonas“, vadovaujamas Giedriaus Balučio.

2000 m.  direktore tampa Zita Zenobija Žepnickienė.

2000 m. vyksta vakarai „Ketvirtadienio arbatėlė“, „Lietuvos Banginiai“,  susitikimai su Lietuvos šviesuoliais, aktoriais, muzikantais.

2000 m. pradeda veikti klubas „Pažinkime Vilnių“, supažindinantis su reikšmingais Vilniui įvykiais, vietomis, paveldu.

2001 m. Mokytojų namuose suskamba dainuojamoji poezija, o 2003 m. įvyksta pirmasis tarptautinis festivalis „Tai – Aš“, sėkmingai rengiamas iki šiol.

2001 m. rengiamas literatūros festivalis „Literatūrinė sostinės žiema“.

2002 m. Vilnių sudrebina pirmasis tarptautinis bigbendų festivalis „Vilnius Band 2002“. Inspiruoti šio festivalio meno vadovo Eugenijaus Vedecko, vėliau vykdomi jaunųjų džiazo atlikėjų konkursai.

2002 m. Vilniaus mokyklų festivalis „Mano mokykla“.

2003 m. įkuriama Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija.

2003 m. Vilniaus mokytojų namai pripažįstami geriausiu Lietuvos kultūros centru.

2003 m. Mokytojų namų iniciatyva restauruotas ir naujam gyvenimui prikeltas Vilniuje esantis Pasakų parkas.

2004 m. rengiami „Pasidainavimų vakarai su Veronika“ – su žymiąja lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene.

2004 m. pradeda veikti Mokymosi ir informacijos centras.

2005 m. vykdomas ES finansuojamas projektas „Naujos galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“.

2005 m. Šv.Kotrynos bažnyčios atidarymo proga – koncertas „Viva Kotryna“.

2006 m.  Mokytojų namams perduodamos Šv. Kotrynos bažnyčios  administravimo teisės.

2006 m. Vilniaus mokytojų namų 60-mečio jubiliejaus proga išleidžiama knyga „Ženklas kelyje”.

2006 m. organizuojama pirmoji Lietuvos senjorų dainų ir šokių šventė „Mes vėl kartu“, kurioje dalyvauja per 700 dainininkų ir šokėjų. Šventė vyksta iki šiol.

2006 m. kiemelyje vykdomas projektas „Kinas po atviru dangumi“.

2007 m. inicijuotas AKT-aktyvusis kultūros trikampis: Mokytojų namai + Šv. Kotrynos bažnyčia + Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Idėja – rengti bendrus projektus senamiesčio lauko erdvėse.

2008 m. VU komunikacijos fakulteto rengtame ryšių su visuomene konkurse „Patirtis 2008“ VMN apdovanoti  diplomu už didžiausią dėmesį visuomenėje.

2009 m. ilgalaikis socialinis projektas specialiųjų ugdymo įstaigų vaikams Atvelykio šventė  „Angelų vaikai – su meile Jums”, rengiamas kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, projektas vykdomas iki šiol.

2010 m. pirmą kartą per Vilniaus Kaziuko mugę vyksta regionų dienos. Dzūkams skirta kultūrinė programa vykdoma Mokytojų namuose.

2010 m. Gedimino pr. ir Lukiškių aikštėje rengiamas projektas  – festivalis „Vilniaus brodas gyvas“.

2010 m. Vilniaus S. Moniuškos skverelyje suskamba projekto „Pietų muzika gyvai“ akordai. 

2010 m. socialinis projektas, skirtas kaulų čiulpų donorystei skatinti –  „Gyventi, negalima mirti“.

2011 m. „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ - jaunųjų rašytojų literatūros šventė  bei išleidžiamas to paties pavadinimo kūrybos almanachas.

2012 m. jubiliejinio tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – Aš“ proga išleista dviguba kompaktinė plokštelė, kurioje 40 įvairių Lietuvos ir pasaulio atlikėjų įrašai. Išleista Juozo Žitkausko knyga „TAI – AŠ: bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“.

2012 m. naujas renginių ciklas „Pasaulio šventės“. Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Vilniuje reziduojančiomis užsienio šalių ambasadomis.

2012 m. projektas „Jie su Vilnija suaugę“. Supažindinama su iškiliomis Lietuvos kultūros, lietuvių raštijos asmenybėmis savo gyvenimą susiejusiomis  arba kilusiomis iš Vilnijos krašto.

2013 m. kartu su Vilniaus m. savivaldybe, Centro ir Šeškinės poliklinikomis vykdomas socialinis projektas „Kultūros receptas“.

2014 m.  rengiami „Kultūros pusryčiai“ siekiant telkti Mokytojų namuose įsikūrusių institucijų bendruomenę.

2014 m. paskaitų ciklas „Psichologija – tai mokslas apie mus ir mums“.

2015 m. miuziklo „Neregėti sapnai“ premjera – tai  menų siteze paremtas spektaklis, kuriame dalyvauja įvairių amžių ir socialinių grupių Vilniaus mokytojų namų mėgėjų meno kolektyvų dalyviai bei profesionalūs atlikėjai.

2015 m. Šv. Kotrynos bažnyčioje Dievo apvaizdos koplyčioje prasideda  profesionalių aktorių literatūriniai skaitymai „Gyvo žodžio vakarai“.

2015 m. projektas  „Tu gali tai pakeisti“, vykdomas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe.

2016 m. meninių psichologinių idėjų mugė „Menas lygu gyvenimas“.

2016 m. projektas „Dialogas. Miesto jungtys“. Kultūrinės,  edukacinės, kūrybiško mokymosi pamokos moksleiviams mieste.

2016 m. gegužės – gruodžio mėn. Vilniaus mokytojų namai minėdami 70 – ies metų jubiliejų  įgyvendina renginių ciklą „Čia gyva kultūra“ :

  • Surengta paroda „Ženklas Kelyje –Vilniaus mokytojų namai“ / Ekspozicija Klaipėdos g. 7 sienos arkose;
  • Šventinis teatralizuotas mėgėjų meno kolektyvų koncertas „Čia kelio pradžia“ (800 dalyvių);
  • Vilniaus mokytojų namų galerijoje „Koridorius“  pristatyta retrospektyvinė paroda „Mūsų namai“;
  • Sukurtas filmas „Čia gyva kultūra – Vilniaus mokytojų namai“, rež. Laima Lingytė.

2017 m. vykdomas  projektas „Pro laisvės langus“ skirtas kovo 11 – osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai bendradarbiaujant su Valstybės pažinimo centru.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: